kinkinėti

kinkinė́ti, -ė́ja, -ė́jo iter. kinkyti 1: Kam tus arklius kinkinė́ji (pakinkai, iškinkai ir vėl pakinkai)? Als. | refl. tr.: Daugiau sugaišties kinkinėties arklius, neko sunešti [pačiam] Žem. Kad nereiktų kinkinė́ties, parvežk ir daktarą tuo pačiu pasikinkymu Šts.